Praūžė, pralėkė Kalėdų šventė pas mažuosius „Boružiukus“. Laukėme jos su dideliu nekantrumu: puošėme grupę, kvietėme tėvelius, senelius, puošėmės patys ir dalinome gerą nuotaiką. Kadangi mes dar mažiukai ir nedrąsūs, nutarėme šventę sutikti savoje jaukioje grupėje.
Na, o kokia gi šventė be Kalėdų senelio. Kartu su tėveliais, seneliais, broliukais, sesutėmis taip garsiai jį šaukėme, kad Kalėdų senelis tiesiog įgriuvo į mūsų linksmą kompaniją. Mažieji „Boružiukai“ ir džiaugėsi, ir nedrąsiai žvalgėsi į senelį su barzda. O senelis laiko veltui neleido: dainavo daineles, grojo gitara, tėvelius ir visus kitus išjudino padainuoti, padeklamuoti. Senelis ir didelį maišą dovanų išdalino. Šventė buvo kupina geros nuotaikos, smagių įspūdžių.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja
Laura Kerzienė
